Gastrolės: Barselona

  Manajame Virtuvės teatre trumpai buvo tyla, nes susikroviau daiktus ir išskridau į Barseloną. Reikėjo trumpam pabėgti, pasisemti įkvėpimo, į širdį ir mintis prikrauti spalvų ir šilumos prieš artėjančius tamsius vakarus. Šis miestas, kuriame atgyja visi žmogiškieji pojūčiai, tam idealiai tiko.

  Grįžau su tiek daug įspūdžių, kad visai nesugebu jų sudėlioti į nuoseklų pasakojimą. Ir, paprašyta apibūdinti, kokia ta Barselona ar kokia buvo mano kelionė, negalėčiau sutalpinti tų dienų tik į kelis žodžius. Greičiau jau imčiau pasakoti kaip kiekvienas rajonas turi savitą charakterį, o kiekviena mažutėlė gatvelė savus atradimus, kaip aukštos rūsčios gotikos vertikalės dera su šelmiška modernia architektūra, kaip A. Gaudí į urbanistinį peizažą talentingai įterpia formas ir spalvas iš gamtos, kokia turtinga kvapų ir spalvų paletė, kaip gera vėl įkvėpti jūros gaivos, kaip klaidžioji tiek, kad pamiršti laiką, o šurmulys tampa gražiausia muzika... ir, žinoma, papasakočiau apie maistą maistą maistą!

 

      Barselonoje sunkiau  ne rasti, kur gerai pavalgyti, o išsirinkti vieną vietą iš daugybės. Svarbiausia, kad ir kur keliauji, niekada niekada neiti į turistus nutaikytas vietas, įsikūrusias prie pagrindinių objektų, o geriau iš anksto pasiskaityti atsiliepimus, nebijoti paklaidžioti ir ilgiau paieškoti. Ne kartą tiesiog intuicijos dėka atradome vietas, kurios buvo nuostabios. Žodžiu, gero maisto šiame mieste netrūksta ir tam, kad paragautumėte kokybiškos vietinės produkcijos tikrai nebūtina išleisti krūvos pinigų. 
  Kelionėje valgiau skaniai ir daug (ant svarstyklių kol kas nelipu). Ir pirmiausiai gražiausius komplimentus noriu skirti tapas. Tai labai įvairūs nedideli užkandžiai, kuriuos taip smagu vieną po kito ragauti su vynu, sangrija, cava (ispanišku putojančiu vynu) ar alumi. Tapas yra labai paplitę ispanų virtuvėje, o jų variacijų būna kokių tik nori: nuo tradicinių (marinuotų alyvuogių, sumuštinukų, kurie būna su chorizo dešra, jūros gėrybėmis, pipirais, paprikomis, vytintu kumpiu ir pan., įvairių kroketų, patatas bravas  ir tortilla de patatas ir kt.) iki modernių, įtraukiančių kitų šalių virtuvių elementus. Priklausomai nuo regiono, jums jų bus pasiūlyta skirtingų. Tačiau pats pagrindinis šių mažų stebuklų bruožas - kai pradedi valgyti, sunku sustoti. Ryškių skonių tapas sukutena receptorius ir sukelia apetitą (Būtent dėl tokių stiprių skonių greta negeriamas itin vertingas, gerai išlaikytas vynas, nes jis būtų tiesiog nustumtas į šešėlį). 
  Būnant Barselonoje tapas ir pintxos (tie patys tapas, tik persmeigti smeigtuku ir dažniausiai ant duonos) valgymas buvo vienas didžiausių malonumų. Keli skirtingi patiekaliukai, sangrija ir geras pokalbis puikiai dera kartu. Ne veltui tapas yra vadinamas bendravimo maistu. Tai galima įsitikinti nuėjus į bet kurį gerą tapas barą: daug žmonių, visi stovi ar sėdi prie staliukų arba tiesiog prie baro, valgo tapas, geria aperityvą ir gyvai diskutuoja. Vienas tokių barų palikęs man didžiausią įspūdį buvo Quimet y Quimet, kuriame buvo ne tik nuostabus maistas, kuriuo rūpinasi jau trečia entuziastingų savininkų karta, bet ir gyva atmosfera ir aplinka. Lašišos, jogurto ir medaus su triufeliais derinys patiektas ant riekelės buvo bene labiausiai pribloškiantis, bet jam mažai nusileido ir ančiuviai su artišokais, balzaminiu actu ir alyvuogėmis, subyrantis vos palietus šakute kiaulienos žandas su karamelizuotomis morkomis, marinuotais grybais ir ypatingais bulvių traškučiais ir kiti maži stebuklai. Mažoje erdvėje, stovėdami valgė daugybė žmonių ir girdėjosi ne vienas aikčiojimas. Kiti tapas barai, kuriuos teko aplankyti, siūlė ir labai tradicinių derinių, ir stebino išradingumu. O svarbiausia - prisidėjo prie gerai praleisto laiko Barselonoje ir davė daaaaug naujų idėjų.
  

     Kitas nesustabdomą seilėtekį skatinantis dalykas buvo karštas šokoladas ir churros. Tiksliau jų nepamainomas tandemas. Churros - plonytės traškios tešlos spurgytės iškeptos aliejuje ir gausiai apibarstytos cukrumi. Jos valgomos su karštu šokoladu arba kava su pienu. Tiesa, karštas šokoladas Ispanijoje kiek kitoks nei pas mus (jau mintyse garuoja Operos ir baleto teatro karšto šokolado puodelis). Jis tirštas ir klampus, bet turi ne tokį stiprų skonį (greičiau tai variantas tarp kakavos ir šokolado, nes maišomi jie abu) ir yra sutirštinamas trupučiu krakmolo ar miltais. Labai jauku tiesiog mirkyti churros į karštą kvapnų šokoladą ir mėgautis jų traškumu. Geriausia, jei viskas daroma šviežiai ir į lėkštutę churros spurgytės atkeliauja dar karštos, o ne pakartotinai pašildytos. Sakyčiau, idealiai tinkantis žiemai desertas! Na, o jei norite Barselonoje paraugauti tik karšto šokolado, kuris būtų sodresnio skonio, galite apsilankyti Cacao Sampaka kavinėje, kurią įkūrė Albert Adrià (geriausiu pasaulyje laikyto restorano El Bulli įkūrėjo brolis). 

  Be šių dalykų, kuriuos labiausiai norėjau išskirti, buvo ir kitų. Vieni tiesiog liko už kadro, nes kartais verčiau mėgautis akimirka, o ne fotografuoti, o kitiems aprašyti, turbūt, reiktų dar vieno tinklaraščio įrašo... Tai ir įsimintini pusryčiai kosmopolitiškoje Federal Cafe, ir vidurnakčio noras žūtbūt suvalgyti wok makaronų, ir vietinės produkcijos ragavimas turgeliuose, ir kiti gastronominiai (ir ne tik) nuotykiai.:) Dabar belieka pamėginti kažką padaryti pačiai, nes idėjų susikaupė labai daug. Pažadu pasidalinti!

  
Pačiai pabaigai, keli dalykai, kuriuos pakartočiau Barselonoje (atsitiktine tvarka):

• Nueičiau į  Miró galeriją
• Suvalgyčiau churros Churreria Laietana
• Žavėčiausi Gaudí stebuklais
• Išgerčiau taurę cavos La Champaneria (Merci Francis!)
• Pasikelčiau į Montjuïc kalvą
• Nueičiau į Quimet y Quimet tapas suvalgyti
• Vėl daug daug daug klaidžiočiau gatvelėmis
• Būčiau įsimylėjusi