Plikytos tešlos pyragėliai chouquettes ir pavasaris
Vieną rytą prabundi, o už lango - pavasaris. Ne koks formalus kalendorinis, o tikrų tikriausias. Su šiltais saulės bučiniais, mažomis trapiomis žibuoklių galvelėmis ir nuolatiniu širdies virpesiu. Tą rytą nepaprastai lengvai išlipi iš lovos, pasilabini su kate, tingiai besiprausiančia ant saulėtos palangės, vaikštai iš kampo į kampą ir supranti, kad nesustodama šypsaisi. Šypsaisi kaip didžiausia kvailė, kuriai visai susisuko galva, šypsais niekam ir kartu viskam, šypsaisi pavasariui ir gyvenimui. O tada išeini į miestą ir sutinki daugybę žmonių, tokių kaip tu, apsvaigusių nuo pavasario, ir į galvą iš kažkur ateina nepaprastai taiklios, dar mokyklos laikais įsimintos eilutės iš Sauliaus Šaltenio apysakos "Riešutų duona": Pavasarį
kurkia ir plėšosi varlės, pavasarį trūksta vitaminų ir retkarčiais norisi
nusišaut, pavasarį stovi su portfeliu
prie lango, autobusai važiuoja tolyn pro mokyklą, mirkčioja žaliom ir raudonom
švieselėm, ir tau kažko pasiutusiai maudžia širdį.
Pavasaris į virtuvę atneša daug lengvumo ir šviežumo. Nebegalvoji apie sočius troškinius ar sunkius desertus... Taigi, svarstydama, ką tokio pavasariško pagaminti, prisiminiau Paryžiuje valgytus lengvus it debesėliai, cukruotus plikytos tešlos pyragaičius chouquettes. Nusipirkom tada visą maišelį ir suvalgėm tą patį rytą prie kavos. Lengvus lengvus, auksinės spalvos, su cukraus plutele ir baltais jo kristalėliais... Mmm, būtent apie tokius svajojau ir dabar.
Susiradau seniai išsaugotą receptą ir gamindama tiek įsisvajojau, kaip juos valgysiu, kad visiškai sumaišiau proporcijas. Pyragaičiai orkaitėje neiškilo ir viskas, kas išėjo, buvo plokšti blyneliai, pridegusiomis apačiomis... Absoliutus nusivylimas.
Galbūt, tuo viskas ir būtų pasibaigę ir iš piktumo chouquettes nebūčiau dar ilgai gaminusi, jei ta plikyta tešla nebūtų ėmusi man visur vaidentis. Pirmiausiai, "Kino pavasario" filme "Gero apetito, prezidente" į kurį ėjau, prezidento virėja kepė plikytos tešlos pyragėlius. Vėliau perskaičiau straipsnį apie tai, kad buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarcozy tiesiog dievina chouquettes. Galiausiai dar pamačiau ir nuostabų video su pyragėliais visame savo gražume... Aiškiai buvo lemta pagaminti juos dar kartą.
Taigi, šiandien vėl to ėmiausi, nebedarydama tų pačių klaidų, atidžiai stebėdama savo tešlos konsistenciją ir prižiūrėdama kylančius tešlos debesėlius orkaitėje. Išėjo nuostabūs, tokie, apie kokius svajojau.
Chouquettes
250ml vandens
90g sviesto
2 arb. šaukšteliai cukraus
0,5 arb. šaukštelio druskos
135g miltų
3 dideli arba 4 maži kiaušiniai
perlinio cukraus
cukraus pudros
- Įkaitinkite orkaitę iki 220°C.
- Prikaistuvyje kaitinkite vandenį, sviestą su cukrumi ir druska, kol sviestas ištirps ir viskas užvirs.
- Puodą nukelkite nuo ugnies ir vienu kartu supilkite visus miltus. Smarkiai maišykite, kol pasidarys minkšta vientisa tešla ir ims lengvai atlipti nuo sienelių.
- Perkelkite tešlą į dubenį ir kiek pravėsinkite, bet neatšaldykite.
- Po vieną įmaišykite kiaušinius. Stebėkite ar tešla nesidaro per skysta. Ji turi slysti nuo šaukšto lengvai krestelėjus, bet jokiu būdu neturi varvėti.
- Paruoštą masę sudėkite į konditerinį maišelį ir ant kepimo popieriumi ištiestos skardos išspaudinėkite nedidelius, maždaug 5Lt monetos dydžio kauburėlius.
- Kiekvieną jų apibarstykite cukraus pudra ir negailėdami apiberkite perliniu cukrumi. Kepant cukraus pudra ir tirpstantys cukraus kristaliukai sudarys traškią plutelę.
- Kiškite į karštą orkaitę ir, jokiu būdu nevarstydami durelių, kepkite, kol pyragėliai iškils ir paruduos. Man užtruko apie 15min.
- Gaminant ne kartą atrodys, kad viskas vyksta blogai. Supylus miltus viskas iš pradžių sušoks į gabalus, vėliau teks ilgai paplušėti, kol įmaišysite kiaušinius. Nepasiduokite. :) Kaip ne kartą ir ne vieno rašyta apie plikytą tešlą: jei atrodo, kad nesiseka, jūs - teisingame kelyje.
- Nepagailėkite perlinio cukraus. dalis jo ištirps, o dalis lips pūpsoti ant iškepusių pyragėlių. Jis - pati chouquettes esmė.
Recepto šaltinis: David Lebovitz
Komentarai
Rašyti komentarą